|
Popieius PRANCIŠKUS
Komunikavimas autentikos susitikimo kultros labui
inia 48-osios Pasaulins visuomens komunikavimo priemoni dienos (2014 06 01) proga
Brangs broliai ir seserys!
Šiandien gyvename pasaulyje, kuris darosi vis „maesnis“, ir todl monms turt bti nesunku tapti vieni kitiems artimiems. Transporto ir komunikavimo technologij pltra mus suartina ir vis labiau susieja, dl globalizacijos tampame vieni nuo kit priklausomi. Vis dlto monija ilieka susiskaldiusi ir kartais net labai. Pasauliniu lygmeniu regime pasipiktinim keliant atotrk tarp turtingiausij prabangos ir neturtingiausij skurdo. Danai utenka pasivaikioti miesto gatvmis, kad ivystumei kontrast tarp gyvenanij ant aligatvio ir parduotuvi tviskani vies. Prie visa to taip pripratome, jog ms tai nebetrikdo. Pasaul kamuoja vairiausio pavidalo atstmimas, marginalizacija ir skurdas, taip pat konfliktai, kil dl ekonomini, politini, ideologini ir, deja, religini prieasi derinio.
Šiame pasaulyje visuomens medijos gali padti mums pasijusti vieni kitiems artimesniems, iugdyti nauj moni eimos vienybs jausm, kuris skatint bti solidarius ir rimiau sipareigoti siekti oresnio gyvenimo. Geras komunikavimas padeda mums suartti ir geriau vieniems kitus painti, vieningiau gyventi. veikti mus skirianias sienas galime tik bdami pasireng vienas kit iklausyti ir vienas i kito mokytis. Nesutarimus turime sprsti dialogu, auginaniu supratim ir pagarb. Susitikimo kultra reikalauja bti nusiteikusiems ne tik duoti, bet ir gauti i kit. Medijos ia daug gali padti, ypa iandien, kai mogaus komunikavimo tinklai neregtai isipltojo. Pirmiausia internetas teikia didesnes susitikimo ir solidarumo galimybes, ir tai yra gerai, tai Dievo dovana.
Taiau yra ir problemik aspekt: informacijos sparta pranoksta ms gebjim apmstyti bei vertinti ir neleidia mums pamatuotai ir tinkamai save ireikti. Reikiam nuomoni vairov galima laikyti turtu, taiau sykiu galima ir usisklsti vien ms viltis ir idjas ar tam tikrus politinius bei ekonominius lkesius atitinkanios informacijos erdvje. Komunikacin aplinka gali padti augti arba, prieingai, dezorientuoti. Skaitmeninio ryio trokimas gali baigtis izoliavimusi nuo artimo, net mums patiems artimiausio. Nereikt umirti, jog tiems, kurie dl vairi prieasi neturi prieigos prie socialini medij, gresia atskirtis.
Šios ribos realios, taiau neduoda pagrindo socialines medijas atmesti. Jos veikiau primena, kad komunikavimas yra labiau mogikasis nei technologinis pasiekimas. Tad kas mums padeda skaitmeninje aplinkoje pltoti ms mogikum ir abipus supratim? Pavyzdiui, turtume susigrinti tam tikr ltumo ir ramybs jausm. Šitai reikalauja laiko ir gebjimo nutilti, kad igirstum. Norint suprasti t, kuris yra kitoks nei mes, taip pat reikia kantrybs: asmuo save pilnatvikai ireikia ne tada, kai yra tiesiog toleruojamas, bet tada, kai jis tikrai priimamas. Jei tikrai troktame iklausyti kitus, imokime velgti pasaul kitomis akimis ir branginti mogikj patirt, kuri reikiasi kitose kultrose ir tradicijose. Taiau labiau branginkime ir krikionybs kvptas didisias vertybes, pavyzdiui, mogaus kaip asmens samprat, santuok ir eim, religins ir politins srities perskyr, solidarumo bei subsidiarumo principus ir kita.
Taigi kaip komunikavimas gali tarnauti autentikai susitikimo kultrai? Ir k mums, Viepaties mokiniams, reikia susitikti su kitu asmeniu pagal Evangelij? Kaip galime, nepaisant vis ms ribotybi ir nuodmi, bti tikrai artimi vieni kitiems? Šiuos klausimus galima sutraukti t klausim, kurio vienas statymo mokytojas, tai yra komunikuotojas, paklaus Jzaus: „O kas gi mano artimas?“ (Lk 10, 29). Šis klausimas padeda mums suvokti komunikavim artimumo aspektu. Galtume iversti tai itaip: kaip reikiasi „artimumas“ naudojant komunikavimo priemones ir skaitmenini technologij sukurtoje naujoje aplinkoje? A atsakym atrandu gerojo samarieio palyginime, tai palyginimas ir apie komunikuotoj. Kas komunikuoja, tas tampa artimu. Gerasis samarietis ne tik tampa artimu, bet ir rpinasi mogumi, kur pamato gulint pusgyv kelio pakratyje. Jzus apgria perspektyv: svarbu ne tik pripainti, kad kitas panaus mane, bet ir gebti pasidaryti panaiam kit. Todl komunikuoti reikia suvokti, kad esame mons, Dievo vaikai. Man patinka toki komunikavimo gali apibrti kaip „artimum“.
Kai komunikavimu daugiausia siekiama paskatinti vartojim ar manipuliuoti monmis, susiduriame su smurtine agresija, kuri patyr plik upultas mogus, paliktas tysoti ant kelio, kaip skaitome palyginime. Kunigas ir levitas laiko j ne artimu, bet svetimu, nuo kurio geriau laikytis per atstum. Anuomet tok j elges diktavo ritualinio varumo taisykl. Šiandien mums gresia pavojus, kad kai kuri medij paveikti ignoruosime savo tikrj artim.
Neutenka vaikioti skaitmeniniais „keliais“, tai yra bti tiesiog susijungusiais: btina, kad t jungt lydt tikras susitikimas. Negalime gyventi vieni, usisklend savyje. Jauiame poreik mylti ir bti mylimi. Jauiame velnumo poreik. Komunikavimo gro, gr ir ties laiduoja ne komunikacins strategijos. O medij pasaulis negali bti svetimas monijos rpesiams ir yra paauktas ireikti velnum. Skaitmeninis tinklas gali bti mogikumo kupina vieta, bti ne laid, bet moni tinklas. Medij neutralumas tra tariamas: tik tas, kas komunikuoja save atiduodamas, gali bti atramos takas. Asmeninis sitraukimas yra komunikuotojo patikimumo pats pagrindas. Btent todl krikionikasis liudijimas tinklo dka gali pasiekti egzistencinius paribius.
Danai kartoju: nesvyruodamas pirmenyb teikiu ne egocentrizmo kamuojamai, bet gatv einaniai bei nusibrozdinaniai Banyiai. O tai yra pasaulio „gatvs“, kur gyvena mons, kur juos galima veiksmingai ir emocionaliai pasiekti. Skaitmeniniai greitkeliai yra viena i t gatvi, perpildyt moni, danai sueist vyr ir moter, kurie ieko iganymo ar vilties. Per iniatinkl „ligi pat ems pakrai“ (Apd 1, 8) gali nukeliauti ir krikionikoji inia. Atverti banyi duris taip pat reikia atverti skaitmenin aplink ir tam, kad j engt mons, nepaisant j gyvenimo bvio, ir tam, kad Evangelija galt perengti ventovs slenkst ir ieiti pasitikti vis. Esame paaukti liudyti vien Banyi, kuri yra vis namai. Ar gebame perteikti tokios Banyios veid? Komunikavimas prisideda prie visos Banyios paaukimo misionieriauti, o socialiniai tinklai iandien yra viena i viet, kur is paaukimas gyvendintinas, kad i naujo bt atrastas tikjimo grois, susitikimo su Kristumi grois. Komunikavimo srityje mums irgi reikia Banyios, gebanios suteikti ilumos, udegti irdis.
Krikionikoji naujiena liudijama ne bombarduojant religinmis iniomis, bet noru dovanoti save kitiems „bnant visada pasirengus kantriai ir pagarbiai atsakyti j klausimus ir abejones, kylanius jiems iekant tiesos ir mogaus egzistencijos prasms“ (Benediktas XVI. inia 47-osios Pasaulins visuomens komunikavimo priemoni dienos proga, 2013). Prisiminkime pasakojim apie mokinius i Emauso. Btina mokti sitraukti dialog su iandieniais vyrais ir moterimis, suvokti j lkesius, abejones, viltis ir pasilyti jiems Evangelij, tai yra Jz Krist, Diev, kuris tapo mogumi, numir ir prisikl, kad ilaisvint mus i nuodms ir mirties. Toks ikis reikalauja gelms, dmesingumo gyvenimui, dvasinio jautrumo. Pltoti dialog – tai bti sitikinusiems, kad kitas turi pasakyti k nors vertingo, tai reikia padaryti vietos jo poiriui, pasilymams. Pltoti dialog reikia ne sav idj ir tradicij atsisakyti, bet pretenzijos, kad jos yra vienintels ir absoliuios.
Vadovaukims gerojo samarieio, upilanio ant sumuto mogaus aizd aliejaus ir jas aptvarstanio, vaizdiu. Ms komunikavimas tebna kvapnus aliejus skausmui numalinti ir geras vynas irdims pralinksminti. Ms viesa turi kilti ne i triuk ar specialij efekt, bet i ms meilingo artumo sueistiesiems ir paliktiesiems pakelje. Nebijokite tapti skaitmenins aplinkos pilieiais. Yra svarbu, kad Banyia komunikavimo pasauliui rodyt dmes, reiktsi jame siekdama pltoti dialog su iandieniais monmis ir vest juos susitikim su Kristumi: Banyia, trokdama lydti, leidiasi keli su visais. Šiuo atvilgiu komunikavimo priemoni ir informacijos revoliucija yra didiulis ir udegantis ikis, reikalaujantis vieios energijos bei naujos vaizduots Dievo groiui kitiems perteikti.
Vatikanas, 2014 m. sausio 24-oji, Šv. Prancikaus Salezo vent
PRANCIŠKUS
____________________________
„Banyios inios“ 2014 m. Nr. 4
|